...reikia atkraustyti priėjimą prie jos… išleisti ją į laisvę, į tikrąjį veikimą… myliu tą tikrąją save, dar jos net nemačiusi, nepažinusi… myliu, nes žinau - ji iš Dievo, ji - JO kūrinys… o JO kūryba tikra ir visada reikalinga, prasminga…
      …aš - prasminga…? na, taip… mane kurdamas Dievas įdėjo tam tikrą prasmę… tik dar nežinau jos, nesuvokiu… neatradau, neatskleidžiau… ir, aišku, negaliu naudoti, paleisti į veikimą… o juk aš čia kaip tik dėl to - dėl tos prasmės, kurią manin sudėjo Viešpatis Kūrėjas…
      …kaip iki to prieiti?… lig šiol tai buvo protas… jo pinklių aukštąjį pilotažą praėjau, ne kartą ir ne du… tai kelias į bedugnę, pats tikriausias…
      Gana bedugnių. Gana proto viražų. Dabar mokausi… Mokausi jausti vidumi - ką / kaip daryti, ką / kaip mąstyti… kaip mintį sustabdyti… kaip ją pakeisti, skleisti… kaip mintyje pačiai užgimti leisti… “Mintis Galinga...“ (J.I.S.) …ir elgtis su ja reikia atsargiai… ir būti budrume… nes ta riba labai slidi ir nepastebima…
      …neviltis ir depresija… džiaugsmas ir euforija… susireikšminimas abiem atvejais… kraštutinumai, kai turi būti balansas… rimtis… tyli tvirta Viltis… ir Dievo Pėdsakas atodūsyje kiekvienam… tai - dabartis… tai - JO veikimas… tai tikra ir skalsu…
      Einu. Einu?.. Einu… Pasaulio tiesoje, pasaulių šviesoje… ten tolumoj - Aušra… Tikra tikra. Šviesi. Galinga. Jos dvelksmas tik dabar švelniai mane paliečia… Ir viskas realu. Ir jau ne taip tamsu. Ir Viltyje judu, pati to net nejausdama…
      Dėkoju…

Vida V.